atskirti


atskirti
1 atskìrti, àtskiria, atskýrė tr. K, Š, Rtr; SD208,211,414, H153, R42, N, LL185 1. 1, Dv atrinkti, atmetant, kas netinkama: Àtskiria gerus grūdus sėklai JnšM. Rugius su kretilais sijos: kas sėklai, kas kiaulioms atskìrs LKT63(Lkž). | refl. tr., intr. H, Sut, N, L, Š: Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsìskiria Gg. Kaip atsìskiria grūdai, tai švarūs būdavo Trgn. Bulbes rinksiam, gatavai sėklai atsiskìrsiam Trk.pašalinti iš visumos: Vėtydami žirnius, mas nuo jų atskiriam avižas Skrb. Niekočia tai jau pelus atàskiria Imb. Kai šukuoji šepečiu, pakulas àtskiri LKT332(Gdr). Pirmuliausia pilam [pieną] betonan (į bidoną), smetoną àtskiriam Pls. | refl.: Eina pripiestin [grikiai] su lukštu, per sietą išsijoji – miltai atsìskiria Eiš. Patrina ir supranta tujau pat – spalis atsìskira nu to pluokšto Yl. Atsiskìrs, būs vieni gryni jau, jokių pakulų susimaišymų nebūs [linuose] . Jai tai atsìskiria pienas labai Kp. 2. atidėti dalį, atidalyti iš visumos: Ataskìrtas spiečius . Atskirkite savo daržuose po kelias ežes apvyniams Rp. Atskirk linų pluoštelį Sk. Žiupsniuką atàskiri ramunėlių, indedi vandenin Upn. [Sušlapęs gaidys] po plūksnelę vieną atàskiria ir džiovena Ob. Pavienių [gyventojų] atskirtì sienojai paravėj Slm. Tada buvo atskirtì kapai, katrie pasikorę Ob. | refl. tr.: Aš išsiėmiau pinigus, dešimtį auksinių atsiskyriau, o kitus sudėjau į sėlenų puodą J.Balč. Atsipjauk, atsiskìrk raumenį Erž. 3. atidalyti vieną nuo kito: Susviję, susisukę siūlai matkoj, negaliu atskìrt Klt. | refl.: Kūda boba, žiaunos tik atsiskýrę (labai įdubę žandai)! Klt.atidalyti, atitraukti ką glaudžiai susijusį: Sąvokų turinys neatskiriamas nuo formos EncIX1179.
atskiriamaĩ adv.: Rinkos dydis yra neatskiriamai susijęs su visuomeninio darbo specializacijos laipsniu . atskirtinaĩ adv.; Q592: Neatskirtinai I. Du bus viename kūne, tai est neatskirtinai suglausti MT229.
4. MP64, NdŽ paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Savo avį atskìrk sau J. Baltį atskýrė penėt Dkš. Trys [karvės] jau buvo ataskìrtos ligotos, tai tas, va, saugok Antz. I kiaules atskìrtas ganydavai Mšk. Atskirtas nuo giminelės kai baltas akmenelis [v]andeny (d.) Ad. Atskyrėm ir neprileidžiam večeriosp jo šventosp PK208. Ir atskirs jis vienus nuog antrų VlnE131. Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. Ir pats jas atskirs vieną nuog kito, kaipo piemuo atskiria avis nuog ožių Ch1Mt25,32. | refl. tr., intr. R, Š, Rtr, NdŽ: Atsiskirtisi H153. Kap išeini perimot [gyvulių], ir atsìskiria savi Ad. Atsiskýrė nuo keltavų ir lekia miežiuosna karvė Pb. Juodu nejučiomis atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo vienu du pasivaikščioti į pamarį I.Simon. Ir atsiskyrė nuog jų …, ir klaupė and kelių ir meldės Ch1Luk22,41. Tie patys nuog tos draugystės tikrai atsiskiria PK209. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126. 5. refl. nutolti (nuo vietos, prie kurios buvo priglusta): Laivė buvo jau atsiskyrusi nuo kranto J.Balč. Nuo tamsios pilkos namo sienos atsiskyrė šešėlis . 6. refl. atsišakoti, atsidalyti: Tarama – ežeriokas, anas atsìskiria nuo Dringių Ign. 7. neleisti būti, gyventi kartu: Juos abeitą (abu) atskýrė Lz. Kartais nuo vaikų meilingus àtskiria tėvus K.Donel. Negerk, sesute, žalio vynelio, ba tave atskir̃s nuo motinėlės DrskD141. Verks našlaitė nevirkdyta, nuo tėvelio atskirta LTR(Grv). Jau atskýrė mudu jaunu ir meilius žodelius JD352. | Nė vieno ižg bendrumo to džiaugsmo neatskiria, visi vieną džiaugsmo priežastį tur bendrą DP47. Vislab, kas mūsų širdį nuo Viešpaties atskiria, tur būti atskiriama Ns1832,8.atjunkyti: Ji maitina jį (kūdikį), o paskui, kai laikas ateina, ji àtskiria jį nuo savę Šmk. Kai atskýriau vaiką nuo savę, ir ėmė negeruot Ds. Paršeliai jau keturių savaičių, galiama būs nu kiaulės atskìrti Vkš. Tėvai, užtverk gardinį, reikia teliokas atskìrt Ds.refl. R9, LL214, 1 nustoti kartu būti, drauge nebegyventi: Kai vyresnysiai sūnus pasistatė gryčią, tuoj pat ir atsiskýrė nuo tėvo Skrb. Po mažai žemės mes turėjom, kap atsiskýrėm Eiš. Jis atsiskýrė nuo brolių J. Matai, anie atsìskira, anims (tėvams) išimtinę duoda, anie į pryšininkę išeita Knt. Susiblakavo su juo, i jau neina atsiskìrt Jrb. Tas kareivis atsiskyręs nuo to senuko ir nukeliavęs toliau BsPIV7. Ka tie bajorai atsiskìrdavai, tai mum mažiau tos bandos būdavai [ganyti] Mšk. Atsiskìrki, dukrele, atsiskìrki, jaunoja, nuo pijoko bernelio (d.) Šmn. Ko saulužės atsiskyrei? Aušrinę pamylėjai? RD27. Ir šitaipo atsiskyrė brolis nug antro BB1Moz13,11.refl. pasitraukti nuošaliai vienam, nebendrauti su kitais: Atsiskyręs nuog žmonių SD211. O jūs kaip kokie vieniši kurmiai norit lindėti savo urve, atsiskyrę nuo žmonių ir nuo gyvenimo A.Gric. Atsiskyręs it girios paukštelė Pšl. Turime … nuog žmonių atskirtis DP619.refl. prk. pasitraukti iš gyvųjų tarpo: Sušalę, išalkę, visokie vargai spaudžia, o išeiti iš tos žemės, atsiskirti nė vienas nenori Žem. Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo (miršta) V.Krėv. 8. refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Pykosi – ir atsiskýrė Mrj. Girdėjau, kad su vyru atsiskýrė Ln. Toks gražus vaikas buvo, o pasidarė nė šioks, nė toks – su boba atsiskýrė Vdk. Motka atsiskýrė nuog vyro, mylėjo tą berną Dbč. Bet jeigu neviernas atsiskiria, tesiskiria Ch11PvK7,15. 9. R329, LL122 suvokti, pajusti kieno būdingas ypatybes, skirtumus: Nuo draugo priešą, o nuo priešo draugą atskirti šiandien nebemoku V.Myk-Put. Daba vyro nuo mergaitės neatskìrsi [iš aprangos] Vdk. Paseno ir da nemoka merginos nuo moters atskirti V.Kudir. Kad abidi sutinku – àtskiru, kad vieną – nežinau, katra LKT73(Eig). Kaip ji (katė) atskiria pelės tylius žingsnius nuo vėjelio ošimo už klėties durų, tai jau jos slaptis Blv. Pridera ji skaityti atsargiai, t. y. ataskiriant, kas tikra, kas ne A.Baran. ^ Auksą ir pelenuose atskirsi KrvP(Erž, Vkš). Geras bernas, kad pažagrės nuo žagrės neatskiria V599. Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs KrvP(). Aklas šviesos nuo tamsos neàtskiria Lp. Kad tu jau dienos nuo nakties neatskirtum, tėvo motinos nepažintum! KrvP(Vlkv). Ir durnius atskiria lašinius nuo pelų, ir aklas – dieną nuo nakties KrvP(Vs). 10. LL209,213, atpažinti: Žymė įkirpta [avies ausyje], kad atskir̃tų Žg. Raidžių neatàskiriu, nematau Ut. Paukščių aš nepažįstu, varną atàskiriu Pnd. Ma[n] įdomu, kaip tie paukščiai àtskiria, katram vaikui davė lest Šl. Iš tolo àtskiria mano balsą LKT353(JnšM). Jie (gyvuliai) atskiria laiką, vietą, spalvą, gaidą Blv. | refl.: Ji atsìskira, ka ne vainutiškis esi Vn. 11. padaryti skirtingą, parodyti būdingas ypatybes: Sakiau, jos moterystė yra padorus suglaudimas, o tatai todrin, idant jį atskirčia nuog nepadoraus sujungimo DP69. | refl. LL212: Maž teàtskirias kalba lietuvių ir žemaičių J. Juk aš negaliu atsiskìrt nu kitų Vdk. Sakau, kaipo ilgai tėvonis yra vaikas, nieku neatsiskyręsi nuog tarno VlnE17. Kuriuo pašlovinimu atsiskyrė nuog kitų visų numirusiųjų žmonių MT269. Naujasis aprėdas vaiskui atsiskir visuotinai nuo dabarnykščiojo prš.pažymėti kuo, padaryti kitokį, kuo ypatingą: Šiuosmet ažu bėdų tai nebus kuom ir šventės atskìrt Arm. 12. LL291 skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Našlaitis, vaikel, vis visų atskìrtas Ds. Atskìrdavo samdininkus, daug tokių buvo vietų, kur atskìrdavo nū valgymo Grd. Muni valdžia neàtskira i pensiją duoda Stl. 13. 78, NdŽ atriboti, atitverti: Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio A.Vien. Jara (upė) mus atàskiria – gretimai gyvenam Adm. Eilia medžių eina, kaip ir laukai atskirtì Alks. Vaisingus medžius aplink savo sklypą sodino, kad savo kupelį (aptvarą) kiekviens nuo kito atskirtų K.Donel1. Užtveriu, tvora atskiriu R12. Ir atskyrė vandenį po tvirtybės nuog vandenio aukštai (ant) tvirtybės BB1Moz1,7. | Sujungiamieji sakiniai visada vienas nuo kito atskiriami tam tikru skyrybos ženklu .izoliuoti nuo įtakos: Įstatymiškai bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios (sov.) .neduoti teisės į ką, nepripažinti kuo, pašalinti iš kur: Jis buvo atskirtas nuo bažnyčios ir ištremtas J.Jabl. Atskirti nuo surinkimo H. Atskiriu, iš surinkimo išmetu R362. Atskiriu nuo tėviško dalyko, nuo tėvonystės R119. 14. 79 atidalijus iš visumos, duoti nuosavybėn: Duoda sūnui [tėvai], nuog savo žemės atskýrę Rud. Jau kraitis atskirtas, skrynia užrakinta M.Katk. Dėkui tėvužėliu, dėkui senajam, kad atskýrei man dalelę, jau daugiau nereiks DrskD168. Mes tau atskìrsim didę dalelę, mes tau sukrausim aukštą kraitelį JD1242. Matužėlė širdužėlė, atskìrk manei kraitelį JV579. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta (d.) Krč. | Paprašyčiau gegutytės, kad atskirtų man plunksnytę. Lėkčiau greitai ant kapelių LTR(Brž).
◊ dūšià (vėlė̃) atsiskýrė nuo kū́no [i]numirė: Kaip dūšia Kristaus nuog jo kūno atsiskyrė, tai žemė būk kad nuo savęs atsiskirti norėjo brš. Vėlė atsiskyrė nuo kūno J.Balč.
su šiuõ pasáuliu (svíetu Rtr, Ls) atsiskìrti numirti: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Atsiskyrė su šiuo svietu brš.
šiáudus atskìrti nuo grūdų̃ suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Matai, aš atskýriau šiáudus nuo grūdų̃ Jnš.
\ skirti; apskirti; atskirti; daskirti; įskirti; išskirti; nuskirti; paskirti; perskirti; praskirti; priskirti; razskirti; suskirti; užskirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atskirti — atski̇̀rti vksm. Atskýrėme veną nuo ki̇̀to elèktros į̇renginio laidùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atskirtinis — atskirti̇̀nis, atskirti̇̀nė bdv. Atskirti̇̀niai rai̇̃džių ženklai̇̃ raštè (uodegė̃lė, varnẽlė ir kt.) …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atskirtinė — atskirti̇̀nis, atskirti̇̀nė bdv. Atskirti̇̀niai rai̇̃džių ženklai̇̃ raštè (uodegė̃lė, varnẽlė ir kt.) …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atskirtis — atskirtìs sf. (3b) 1. rūšis, atmaina: Alksnio yra dvi atskirti: juodalksnis ir baltalksnis rš. 2. lingv. atskyrimas: Atskirtiẽs ir kelių kitų galų kilmininkas J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskirtis — atskirti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atskyrimas — 1 atskyrìmas sm. (2) DŽ1 → 1 atskirti: 1. Iš peleningumo sprendžiama apie lukšto atskyrimą ir miltų rūšį rš. Santraukos darbas yra ne kas kita kaip atskyrimas kokiame nors rašte dalyko esmės nuo nesvarbių jo dalių rš. 2. NdŽ, BBEz48,20. | refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskirdinėti — atskirdinėti; Sut 1. Lp žr. 1 atskirti 1: Reikia mekyną nuog grūdo atskirdinėt Lz. 2. žr. 1 atskirti 3: Neišmanykig, idant ižg čia atskirdinėtų dvasią DP436. 3. žr. 1 atskirti 4: Kiaules atskirdinėja, jos ir lekia namon Sem. 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitverti — 1 atitverti, atìtveria, atitvėrė tr. NdŽ, KŽ; LL119 1. Skrb, Ad, Pls tvora, užtvara atskirti, atriboti, atidalyti (ppr. nuo ko nors): Sodas nuo laukų atitvertas tvora rš. Attverta buvo daržas nuog daržo Drsk. Atatverta pelūs nuo grūdų LKT284(Šr) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskirdyti — 1 atskirdyti 1. žr. 1 atskirti 1: Atskir̃do juos (pelus), vėto Rod. 2. žr. 1 atskirti 4: [Piemuo] savas karves atskir̃do nuog manų karvių Rod. Gal ana sau telius atskir̃do (vagia)? Žrm. | refl.: Tik neatsiskirdyk nuog visų: miestas didžiulis –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • separatorius — separãtorius sm. (1) TrpŽ 1. DŽ aparatas grietinei atskirti iš pieno ar biralams išvalyti: Magnetiniai separatoriai statomi prie grūdų išėjimo arba įėjimo angos į mašiną rš. 2. aparatas atskirti mineralams, mechaniškai susiliejusiems rūdoje. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language